Turistai į uostamiestį suveža milijonus

2012-05-14
Daugiau nei dešimt milijonų litų – tiek per metus teoriškai Klaipėdoje palieka ją aplankę turistai. Prognozuojama, kad šiemet poilsiautojų srautai bus dar didesni. Tačiau ne visus verslininkus tai guodžia, nes jie esą miesto svečių dosnumo nejaučia.
Skaityti plačiau
lt en ru

SPA įmonės: „Užteks verkti – rytojaus specialistais turime rūpintis patys!“

Verslas skundžiasi, kad aukštojo ir profesinio mokymo įstaigos išleidžia prastai parengtus specialistus, kad studentų praktika – tik jokios naudos neduodantis formalumas, todėl jauni darbuotojai į įmones ateina be jokių praktinių įgūdžių ir darbdavys juos turi mokyti nuo nulio. Nacionalinė SPA asociacija ir „SPA Vilnius SANA“ ryžosi nuo kalbų pereiti prie darbų ir perimti iniciatyvą į savo rankas. Jie parengė dvejų metų trukmės projektą „Sveikatinimo srities studentų praktinių įgūdžių stiprinimas“ ir jam gavo Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Tai leido surengti pavyzdinę šešių savaičių trukmės praktiką 40 jaunuolių pas geriausius Druskininkuose įsikūrusio „SPA Vilnius SANA“ masažo ir SPA terapijos meistrus. Studentai įgijo taip svarbios savo karjeros pradžiai patirties, o juos priėmusi įmonė susikūrė praktikantų mokymo sistemą.

Praktika darbdaviui kainuoja

„SPA Vilnius Group“ valdybos pirmininkas Valdas Trinkūnas tvirtina, kad Lietuvos švietimo sistema per menkai rūpinasi studentų praktiniu rengimu. „Dauguma kolegijų savo studentus palieka likimo valiai – eikite ir patys susiraskite, kur atlikti praktiką! Bet kokia tikimybė, kad devyniolikmetis be niekieno pagalbos pateks į tikrai gerą įmonę, kad jį apsiims mokyti aukšto lygio specialistas? – klausia jis. – O darbdaviai irgi ne geresni – keiksnoja prastai darbuotojus rengiančias mokyklas, o atėjusiam praktikantui paveda nešioti popierius ar skusti bulves. Tai kaip gi jis tos patirties įgis?“

Toli gražu ne visos verslo įmonės nori priimti praktikantus. „Darbuotojai atitraukiami nuo tiesioginių darbų, naudojamos medžiagos, priemonės, užimama darbo vieta – visa tai įmonei nemažai kainuoja, – pasakoja p. Trinkūnas. – Mes apskaičiavome, kad intensyvi 6 savaičių praktika, kai su praktikantu visą dieną dirba patyrę, kvalifikuoti specialistai, kai jam duodamos naujausios, kokybiškos darbo priemonės, kainuoja mažiausiai 2,5 tūkst. litų žmogui.“ O jei praktikantų yra net keletas, tokia praktika net ir gerai besiverčiančiai įmonei kerta per kišenę. Būtent todėl ir buvo nuspręsta pasinaudoti Europos Sąjungos parama. „Be to, reikia kažkaip motyvuoti ir savo darbuotojus, kurie sutinka mokyti praktikantus, – sako jis. – Juk jie „augina“ savo konkurentus.“

Priimti praktikantą reikia mokėti

Nacionalinės SPA asociacijos prezidentas Lukas Mackevičius teigia, kad asociacijai priklausančios įmonės noriai bendradarbiauja su mokslo įstaigomis, priima į praktiką studentus – jos yra suinteresuotos investuoti į savo būsimąjį personalą. Tačiau kaip tai daryti teisingai, kad būtų kuo didesnė nauda? Kaip suderinti kolegijos, studento ir jį priimančios įmonės lūkesčius? Įgyvendinant projektą buvo parengti du praktiniai vadovai. Skirtajame įmonėms rašoma, kaip pasirengti priimti studentą, kaip su juo dirbti, kad praktika atneštų kuo daugiau naudos. Leidinys skirtas SPA paslaugas teikiančioms įmonėms, tačiau dalis patarimų puikiai tinka ir kitoms sritims. Antrasis vadovas skirtas studentams.

„Norėjome surengti pavyzdinę praktiką, – pasakoja p. Mackevičius. – Todėl kruopščiai tam ruošėmės. Pagal projektą 11-kai „SPA Vilnius SANA“ darbuotojų buvo surengti mokymai, kaip tapti tutoriais – praktikantų mokytojais ir vadovais. Šioje įmonėje dirba itin aukšto lygio masažo, kosmetologijos specialistai. Tačiau vien savo darbą išmanyti neužtenka, kad būtum geras tutorius. Reikia dar ir sugebėti mokyti, perteikti savo žinias, „uždegti“ darbu būsimąjį specialistą.“

Gera praktika – patikimas karjeros tramplinas

Šiai praktikai buvo atrinkti geriausi kinezeterapiją,  ergoterapiją ir grožio terapiją studijuojantys Klaipėdos ir Šiaulių valstybinių bei Utenos kolegijų studentai. Pasak tutorės Liucijos Peciukevičienės jie neblogai parengti, motyvuoti, tik turintys mažokai praktinių įgūdžių. „Pamatėme ženklų skirtumą tarp praktiką atliekančiųjų pirmą kartą ir pas mus jau buvusių studentų. Tai buvo akivaizdus įrodymas, kokia svarbi yra kokybiška praktika studijų metu, kaip ji „pakelia“ būsimo darbuotojo vertę“, – tvirtina masažo specialistė.

Iš Klaipėdos valstybinės kolegijos į Druskininkus atvykusi Renata Čypienė sako, kad praktika jai paliko didžiulį įspūdį – ji dar kartą įsitikino, kad nesuklydo pasirinkusi profesiją, kad nori nuolat tobulėti ir tapti tikra profesionale – kaip ir jos tutoriai. „Iš tikrųjų gavau daug daugiau, nei tikėjausi, – prisipažįsta mergina. – Mums buvo skirta labai daug dėmesio, buvo akivaizdu, kad į mūsų praktiką žiūrima labai rimtai. Mokiausi ne tik klasikinio masažo, bet ir veido procedūrų su prestižine „Elemis“ kosmetika, gavau žinių apie pardavimus, klausiausi paskaitų apie žmogaus kūno meridianų sistemą. Ypač sužavėjo Ajurveda – tradicinė Indijos medicinos sistema.“ Šiuo metu Renata jau baigė mokslus ir įsidarbino Palangoje SPA paslaugas teikiančioje įmonėje. Ji įsitikinusi, kad svarbus koziris derantis dėl darbo buvo Druskininkuose atlikta praktika.

Šiame projekte dalyvavo ir 13 studentų iš Utenos kolegijos. Jų praktikos vadovė dėstytoja Zita Petravičienė pasakoja, kad studentai iš Druskininkų grįžo labai patenkinti ir mielai pakartotų praktiką. „Mes kolegijoje stengiamės, kad jaunimas gautų ne tik teorinių žinių, bet ir įgytų kuo daugiau praktinių įgūdžių. Tačiau niekas neatstos realios praktikos realioje įmonėje. Konkurencingą specialistą parengti be būsimų darbdavių pagalbos būtų labai sudėtinga, tad bendradarbiavimą su jais labai branginame“, – teigia ji. 

Po praktikos SPA Vilnius SANA buvo pasiūlyta dirbti 4 Utenos kolegijos studentams, šiai dienai dirba 2 – masažuotojais. „Manau, kad tai geras įvertinimas“, – sako Utenos kolegijos pedagogė.

 


←Grįžti atgal

Komentuoti

El. pašto adresas nebus rodomas. Privalomi laukai pažymėti: *

*