Kruizinių laivų bus daugiau

Vasaros sezono pradžią savaitgalį triukšmingai paskelbė ne tik Palanga. Šiek tiek tyliau, bet Klaipėdoje turizmo sezonas jau taip pat prasidėjo.

Šeštadienį Kruizinių laivų terminale prisišvartavo pirmasis šiais metais kruizinis laivas „Princess Daphne“, kuris atplukdė apie 400 turistų.

Preliminariais duomenimis, šiemet į uostamiestį atplauks 45 kruiziniai laivai – devyniais daugiau nei pernai.

Skaičiuojama, kad jie į Klaipėdą atgabens apie 33 tūkst. kruizinių keleivių, o tai bus maždaug 53 proc. daugiau negu praėjusiais metais. Pernai Klaipėdos uoste apsilankė 21,5 tūkst. kruizinių keleivių.

„Pernai turistų srautai Klaipėdoje buvo šiek tiek mažesni nei užpernai ir tai susiję su tuo, kad buvo sumažėję kruiziniais laivais atplaukusių poilsiautojų. Tačiau tikimės, jog šiemet miesto svečių turėsime daugiau: atplauks daugiau kruizinių laivų, o be to, daugiau svečių turėtume sulaukti ir dėl jubiliejinių Klaipėdos metų“, – optimistiškai nusiteikusi buvo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

Sezono pradžia – balandį

Didžiausio uostamiestyje viešbučio „Amberton Klaipėda“ direktorė Asta Jutaitė tokias optimistines prognozes tik patvirtino. Jos teigimu, pirmąjį birželio savaitgalį, kai Klaipėdoje vyks keli grandioziniai renginiai, visi viešbučio kambariai tikriausiai bus užimti. Jau dabar rezervuota 80 proc. kambarių, kurių viešbutyje yra 257.

Viešbutis bus užpildytas ir per Jūros šventę. Nors ji įvyks tik rugpjūčio pirmosiomis dienomis, jau dabar rezervuota didžioji dalis kambarių.

„Mes nusiteikę labai optimistiškai. Renginiai miestui tikrai suteikia pridedamąją vertę, tad linkime, kad jų būtų kuo daugiau. Kita vertus, pastebėjome, jog šiemet turizmo sezonas Klaipėdoje prasidėjo anksčiau – jau balandį turėjome turistų grupių, kai įprastai pirmųjų sulaukdavome gegužės pradžioje. Tikime, kad šiais metais tikrai turėsime daugiau klientų nei ankstesniais metais“, – vylėsi A.Jutaitė.

Vilioja renginiai

Du viešbučius Klaipėdoje valdančios bendrovės „Baltijos dorė“ direktorė Roma Zabielienė taip pat patvirtino, jog pirmąjį birželio savaitgalį bus gausu miesto svečių. „Mūsų viešbučiuose gyvens ir Klaipėdos džiazo festivalio atlikėjai, turime daug kitų užsakymų. Džiaugiamės kiekvienu svečiu ir akivaizdu, kad juos į miestą privilioja renginiai. Jie tikrai įneša gyvybės, manau, kiekvienam viešbučiui. Tačiau tenka apgailestauti, kad Klaipėdoje renginių yra sumažėję“, – savo nuomonę reiškė R.Zabielienė.

Tačiau viešbučio „National hotel“ direktorius Justinas Šaranas tvirtino, jog renginiai visiškai neturi įtakos jų veiklai. „Mes esame keturių žvaigždučių viešbutis, o tokie didelio susidomėjimo iš miesto renginiuose apsilankančių turistų tikrai nesulaukia. Dirbame įprastu ritmu. Pirmąjį birželio savaitgalį, matyt, būsime visiškai užpildyti, nes dabar jau rezervuota 80 proc. kambarių“, – skaičius įvardijo J.Šaranas.

Jo nuomone, viešbučiuose klientų yra daugiau, kai vyksta tarptautiniai renginiai, pavyzdžiui, Europos krepšinio čempionatas.

Problema – sezoniškumas

R.Savickienė taip pat sutiko, kad didesnę pridedamąją vertę kuria tarptautiniai renginiai – baikerių suvažiavimas, burlaivių regata, „Europiada“. Jie pritraukia ne tik renginių dalyvių, bet ir žiūrovų. „Mūsų miesto renginiai labiau skirti Lietuvai, tad per juos ir sulaukiame svečių iš įvairių mūsų šalies miestų. Galima išskirti tik Klaipėdos džiazo festivalį, kuris vilioja ne tik lietuvius, bei ir kaimyninių bei Skandinavijos šalių žmones“, – apie tendencijas pasakojo R.Savickienė.

Ji pripažino, jog tik renginiais turistų į Klaipėdą privilioti neįmanoma. Svarbu spręsti sezoniškumo problemą. „Mūsų regione jis labai jaučiamas. Klaipėdos regionas yra lankomas kompleksiškai. Pavyzdžiui, žmonės atostogauja Palangoje ir kartu aplanko visą regioną. Birštonas ar Druskininkai sulaukia daugiau poilsiautojų, nes turi ką pasiūlyti visus metus – SPA procedūras, gydymą, reabilitaciją. Be to, susisiekimas su mūsų regionu yra sudėtingas – nėra skrydžių, tarptautinių traukinių reisų“, – problemas vardijo R.Savickienė.

Atvežė 12 mln. litų

Nors turistų srautai Klaipėdoje nėra įspūdingi, tačiau atvykėliai uostamiestyje palieka nemažai pinigų.

Anot R.Savickienės, buvo atlikta apklausa, kiek Klaipėdoje išleidžia kruiziniu laivu atplaukęs turistas. Nustatyta, jog svečias uostamiestyje per kelias valandas palieka 50–75 eurus (172,5–258,7 lito). „Galima daryti prielaidą, jog turistai, kurie lieka nakvoti Klaipėdoje, per parą išleidžia mažiausiai po 200–300 litų. Tuomet uždirba ir viešbučiai, ir viešojo maitinimo įstaigos, ir viešasis transportas“, – skaičiavo R.Savickienė.

Praėjusiais metais Klaipėdoje apsilankė apie 70 tūkst. turistų ir jei kiekvienas jų išleido bent po 50 eurų, tuomet miesto svečiai uostamiestyje paliko apie 12 mln. litų.

„Turistai tikrai nemažai pinigų palieka mieste, todėl labai svarbu, kad turizmas būtų ne tik uostamiesčio, pajūrio, bet ir visos Lietuvos vienas iš prioritetų“, – pabrėžė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė.
Turistų srautai Klaipėdoje

2005 m. – 48 596

2006 m. – 55 087

2007 m. – 66 825

2008 m. – 66 991

2009 m. – 70 177

2010 m. – 71 637

2011 m. – 71 070

Šalys, iš kurių pernai Klaipėdoje apsilankė daugiausia turistų

Vokietija – 44,6 proc.

Lietuva – 12 proc.

Ispanija – 9,3 proc.

Rusija – 4,1 proc.

Italija – 4 proc.

Prancūzija – 2,6 proc.

Lenkija – 2,3 proc.

JAV – 2 proc.

Nyderlandai – 1,9 proc.

Latvija – 1,8 proc.

Anglija – 1,7 proc.

Komentaras

Loreta Beržanskienė, Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė

Nemanau, kad senamiesčio verslininkai uždirba iš turistų. Kai tik atplaukia kruizinis laivas, turistai vos tik iškelia koją ant kranto, iškart yra sodinami į autobusus ir išvežami. Tie, kurie lieka, vargu ar ateina į senamiestį, nes susisiekimas tarp Kruizinių laivų terminalo ir senamiesčio yra labai prastas, nėra nuorodų. Reikia būti teisingiems ir pripažinti, jog Klaipėdoje yra sezoninis turizmas. Tad bent jau visuomeniniu maitinimu užsiimantys verslininkai vasarą uždirba tiek, kad galėtų išsilaikyti visus metus. Tačiau uždarbį atneša ne kruizinių laivų turistai, o poilsiautojai, kurie atvyksta į masinius renginius. Senamiesčio verslininkai gyvena ne iš turistų, o iš klaipėdiečių. Pavyzdžiui, mano galerijoje nė vieno darbo nėra nupirkęs užsienietis. Tačiau aišku, džiaugiamės, kad turistai pas mus atvažiuoja, kad pamato tą mūsų mažutėlį senamiestį.

Šaltinis: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/turistai-i-uostamiesti-suveza-milijonus-426306#axzz1uonuBtXh

Turizmo parodos metu apklausus per 200 Lietuvos stendo lankytojų, paaiškėjo, kad 53 proc. iš jų jau lankėsi bent kartą Lietuvoje. Iš mūsų šalyje dar nebuvusių Baltarusijos piliečių net 95,8 proc. žino Lietuvą ir norėtų joje apsilankyti, tuo tarpu 3,2 proc. nėra apie mūsų šalį girdėję, tačiau norėtų atvykti. Didžioji dalis (99,1 proc.) mūsų šalyje jau pabuvojusių baltarusių mielai norėtų atvykti pakartotinai, tad, remiantis apibendrintais apklausos duomenimis, 99 proc. baltarusių norėtų apsilankyti Lietuvoje.

Paaiškėjo, kad, nepaisant ankstesnių viešnagių Lietuvoje patirties, baltarusiai turistai dažniausiai informacijos apie mūsų šalį ieško internete (38 proc.), beveik tokia pati dalis (37 proc.) respondentų nurodė, kad rėmėsi giminių ir draugų rekomendacijomis. Tarp kitų Lietuvą Baltarusijoje pristatančių informacijos šaltinių minėta reklaminė medžiaga (12,8 proc.), kelionių agentūros (10,1 proc.), verslo partneriai (8,3 proc.).

Kaip svarbiausias kelionės tikslas dažniausiai išskirtas kultūros pažinimas – paminėjo 68,8 proc. respondentų. Tarp kitų dažniausiai tų pačių respondentų minėtų tikslų – verslo reikalai (20,2 proc.), sveikatinimo paslaugos (20,2 proc.), apsipirkimas (13,8 proc.).

Paprašyti įvardinti labiausiai Lietuvoje patikusius dalykus, respondentai dažniausiai minėjo kultūrinį paveldą (81,7 proc.), mūsų šalies gamtą (39,4 proc.), aptarnavimą (37,6 proc.), žmones (26,6 proc.). Taip pat palankiai įvertintos apsipirkimo galimybės, lietuviška virtuvė, ramybė. Net 55 proc. apklaustųjų negalėjo įvardinti jokių neigiamų turizmo Lietuvoje ypatybių. Vis tik 16 proc. respondentų viešnagės Lietuvoje metu trukdė kalbos barjeras, 11 proc. atkreipė dėmesį į vizų režimo ar sienos kirtimo nepatogumus. Net ir Lietuvoje dar nesilankę kaimyninės šalies piliečiai kaip vieną iš svarbiausių nesilankymo priežasčių nurodė vizų režimą ir nenorą keliauti per valstybės sieną (29,5 proc.). Džiugina faktas, kad tik 6,3 proc. respondentų nurodė mažą mūsų šalies žinomumą, o net 16,8 proc. Lietuvoje nebuvusių baltarusių ruošiasi atvykti ateityje.

Šaltinis: http://www.tourism.lt/aktualijos/detaliai.php?ID=3276

ES struktūrinių fondų lėšomis, 125.729 Lt. UAB „Kardiolita“ įgyvendins projektą „Pardavimų plėtra Rytų rinkose“ pagal ES Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę “Naujos galimybės“.

Vilniaus širdies chirurgijos centras UAB „Kardiolita“ įkurtas 1998 m. viena didžiausių privačių Lietuvos medicinos įstaigų, kurioje konsultuoja ir gydo aukščiausios kvalifikacijos daugiau nei 45-ių medicinos sričių gydytojai specialistai.

Pasak, UAB „Kardiolita“ generalinio direktoriaus Dariaus Jonučio, „Baltijos šalyse, tai vienintelė tokio dydžio privati ligoninė“.

Centre atliekami tyrimai naujausia medicinos įranga, teikiamos terapinio gydymo paslaugos, daromos įvairios chirurginės operacijos: nuo paprastesnių, vieną dieną tetrunkančių iki sudėtingiausių širdies, ortopedinių bei kitų chirurginių intervencijų. Teikiamos ir  intensyvios slaugos, ir reanimacijos medicininės paslaugos.

Dėl geros medicininių paslaugų kokybės ir palyginti nedidelių kainų UAB „Kardiolita“ ypač patraukli užsienio šalių pacientams.

„Atvykstantiems pacientams siūlome vieną paketą. Juos pasitinkame stotyje ar oro uoste ir globojame iki pat viešnagės pabaigos. Esame sudarę sutartis su Lietuvoje veikiančiais SPA centrais bei keliomis turizmo agentūromis, taigi atvykusiems, pavyzdžiui, tik diagnostikai, galime pasiūlyti ir daugiau paslaugų. Taip kuriame bendrą pridėtinę vertę,“ – pasakoja p. Jonutis.

Dalį paslaugų UAB „Kardiolita“ parduoda rytuose — Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje. Įmonė yra įkūrusi filialus Kaliningrade, Minske, Rivne.

Per 2010 metus UAB „Kardiolita“ šių šalių pacientams atliko 416 operacijų, per 2011 metus šis skaičius padvigubėjo, atlikta  – 810 operacijų.

„Atvykstantiesiems pacientams svarbu atliekamų paslaugų kokybė, kaina, nors ir neaukštos, nėra labai svarbios. Operacija tėra tik pusė darbo, po kurio seka reabilitacija ir rūpinimasis pacientu. O kokybę mes garantuojame,“ – aiškina p. Jonutis.

Projekto „Pardavimų plėtra Rytų rinkose“ tikslas yra padidinti UAB „Kardiolita“ pardavimus Rytų šalyse, „Kol kas orientuojamės į Rytus, nes Lietuvos medicininės paslaugos dar nėra pasiruošusios priimti vakariečių, reikia įsigyti tarptautinius standartus atitinkančius sertifikatus, tačiau jau jaučiamas šioks toks judėjimas.

„Ateityje siūlysime paslaugas Didžiosios Britanijos ir Skandinavijos gyventojams,“ – pasakoja UAB „Kardiolita“ generalinis direktorius.

Pasak LVPA Verslo projektų valdymo skyriaus projektų vadovo Eimanto Sinkevičiaus, UAB „Kardiolita“ puikiai supranta būtinybę dalyvauti renginiuose užsienyje ir tokio dalyvavimo tęstinumo naudą. „Ši įmonė savo projektą LVPA administruoja patys, be konsultantų ir puikiai išmano projekto valdymo procesą. Lengva bendradarbiauti, kai organizacija žingeidi ir ambicinga“, — sako p. Sinkevičius.

Šaltinis: www.esparama.lt/2007-2013/lt/naujiena?id=090bdd5380140165

Parodos lankytojus domino Lietuvoje teikiamų sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugų pasiūla, architektūrinis ir kultūrinis paveldas, apgyvendinimo galimybės, įvairios ekskursijos. Specialiai šiai parodai buvo išleistas leidinys lenkų kalba (kuo lankytojai labai džiaugėsi), kuriame visi šios parodos dalyviai patalpino savo kontaktinę informaciją bei specialius pasiūlymus.

Nacionalinės SPA asociacijos stendą aplankė ir Azerbaidžano atstovai, su kuriais dalinomės įspūdžiais apie viešnagę jų šalyje bei prieš savaitę įvykusią parodą “AITF” kurioje dalyvavome (detaliau galite rasti čia). Taip pat su šalia stende įsikūrusiais Latvijos atstovais keitėmės informacija apie savo šalis bei kartu iškilmingai sutikome jų stendą aplankusią Latvijos Seimo pirmininkę Solvitą Abuoltinią.

Šiemet Nacionalinės SPA asociacijos stende įsikūrė šios asociacijos narės:

“Eglės” sanatorija

sveikatos centras “Energetikas”

“Grand SPA Lietuva”

“Saulėja SPA”

“SPA Vilnius”

viešbutis “Vanagupė”

viešbutis “Žilvinas”

Taip pat pristatyti sveikatingumo paslaugas ir skleisti žinią apie sveiką gyvenseną padėjo Kauno kolegijos studentai, kurie kvietė parodos lankytojus pabendrauti ir išbandyti masažus tiesiog stende.

Balandžio 21 dieną, šeštadienį, visiems besidomintiems ir norintiems iš arčiau pamatyti profesionalų atliekamas procedūras bei masažus – asociacijos narių specialistai kvietė stebėti pasirodymus, kurių metu visi vienu metu atliko parodomąsias programas.

Kvietimą apsilankyti viename iš SPA centrų buvo galima laimėti parodos metu vykusios loterijos metu. Geros savijautos linkėdami sveikiname laimėtojus:

1. Aušra Stanionienė  (Druskininkai) – viešbučio “Žilvinas” prizas;
2. Remigijus Genzitis (Vilnius) – “Eglės” sanatorija prizas;
3. Giedrė Stanaitienė (Kaunas) – “Eglės” sanatorija prizas;
4. Rasa Plioplienė (Kaunas) – viešbučio “Žilvinas” prizas;
5. Vytautas Morna (Vilkaviškis) – “SPA Vilnius” prizas;
6. Gailė Repčkaitė (Kaunas) – “SPA Vilnius” prizas;
7. Renata Lūkošienė (Kaunas) – “Energetikas” prizas;
8. Indrė Kelmelytė (Kaunas) – “Grand SPA Lietuva” prizas;
9. Dangutė Todoravičienė (Kaunas) – viešbučio “Vanagupė” prizas;
10. Rima Dagilytė (Kaunas) – “Saulėja SPA” prizas;
11. Vilija Verbylaitė (Kaunas) – “Saulėja SPA” prizas.

Kuo rūpinasi ir ką primiršo ministrai

Panašiai atsitiko ir šioje kadencijoje. Todėl Seimo Sveikatos reikalų komitetas ėmėsi iniciatyvos, parengė ir pateikė Seimui svarstyti Sveikatos draudimo įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo buvo siūloma sveikatos sistemą padaryti skaidresnę. Deja, po pateikimo vieno balso skirtumu Seimas nepritarė įstatymo projektui ir grąžino jį tobulinti.

Gali būti, kad tokį Seimo sprendimą nulėmė kai kurių opozicinių partijų staigus nuomonės pakeitimas po to, kai viešumoje pasirodė naujausi partijų reitingų visuomenės apklausos rezultatai.

Prieš keletą metų socialdemokratai Valstybinę ligonių kasą (VLK) perdavė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), ji tapo eiliniu ministerijos padaliniu. Valstybinė ligonių kasa valdo Privalomojo sveikatos draudimo biudžetą, kuriame yra per 4 milijardai litų. Todėl atsitiko taip, kad ministerija formuoja sveikatos politiką, panaikinus apskritis yra daugelio sveikatos priežiūros įstaigų steigėja, taip pat aktyviai dalyvauja skirstant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas. Iškyla didžiulė grėsmė, kad bus supainiojami viešieji ir privatūs interesai.

Pavyzdžiui, pastebėta, kad skirstant pinigus dažnai daugiau lėšų per valstybines programas, taip pat sudarant sutartis dėl paslaugų apmokėjimo gauna tos įstaigos, kurių steigėjas yra SAM. Na, o tai, ką ministerija pirmiausia turėtų daryti, t.y. formuoti sveikatos politiką ir rengti įvairius teisės aktus, stringa: antra sesija Sveikatos reikalų komitetas negauna iš ministerijos tų įstatymų projektų, kuriuos Vyriausybė numačiusi teikti Seimui svarstyti.

Tačiau, atrodo, ministerija noriai dirba kitą darbą: dalyvauja skirstant PSDF lėšas, įtraukiant ar išbraukiant vieną ar kitą vaistą į sąrašus, vykdant centralizuotus pirkimus. Akivaizdu, kad strateginiams tikslams SAM pritrūksta laiko.

Keturi įstatymo projekto tikslai

SRK vardu subūriau darbo grupę ir parengėme Sveikatos draudimo įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymą. Jo pagrindinis tikslas – atskirti Valstybinę ligonių kasą nuo ministerijos tam, kad būtų atskirtos politikos formavimo ir vykdomosios valdžios funkcijos. Pagal įstatymo projektą, Valstybinė ligonių kasa turėjo tapti vyriausybei pavaldžia institucija. Jos direktorių tokiu atveju skirtų vyriausybė.

Antras tikslas – įstatymo projekte numatyta visiškai pagal kitą principą formuoti Privalomojo sveikatos draudimo tarybą (PSDT). Šiuo metu PSDT prie Valstybinės ligonių kasos yra kaip patariamasis organas, kuriame yra 15 žmonių. 11 iš jų medikai. Susidarė uždaras ratas, sakyčiau, netgi klanas, kai sveikatos apsaugos viceministrė, vadovaujanti PSD tarybai, sprendžia klausimus ir teikia juos balsuoti, o balsuoja už juos medikai ir įstaigų vadovai, kurių steigėja yra pati SAM. Taryboje nėra arba netinkamai atstovaujamos kitos visuomenės grupės.

Kitose šalyse, pavyzdžiui Estijoje, Slovėnijoje, Sveikatos draudimo tarybą sudaro ne suinteresuoti asmenys. Į ją įtraukiami ne tik medikai, o daugiau visuomenės atstovų: sveikų žmonių, visuomeninių organizacijų, jaunimo, žemdirbių atstovai. Reikia keisti tokią sistemą, kokia veikia Lietuvoje – kai Sveikatos draudimo fondą atstovauja vien pacientai ar gydytojai.

Išanalizavę tų šalių, kurios rodomos pavyzdžiu, kaip tinkamiausiai atstovaujančios žmonių interesus sveikatos draudimo srityje, patirtį, pateikėme įstatymo projektą. Jeigu jam būtų pritarta, taryba būtų sudaryta trišaliu principu: joje darbuotųsi 12 narių. Keturi būtų renkami iš apdraustų žmonių interesus ginančių organizacijų, keturi – darbdavių organizacijų, keturi – valstybės institucijų atstovai. Iki šiol PSD taryboje nebuvo sveikų žmonių visuomeninių organizacijų atstovų, todėl ligų profilaktikai, prevencijai, sveikatingumo programoms realiai nebuvo skiriamas prioritetas.

Trečias tikslas būtų – aiškiai reglamentuoti, kaip naudojamos PSD fondo rezervo lėšos. Pamenate skandalą, kai ministras pasakė, kad sukauptos rezervo lėšos negali būti laikomos banke kaip terminuotas indėlis? Kilo problemų, kas ir kaip tas lėšas gali skirstyti, kam panaudoti. Mes siūlome tiksliai reglamentuoti rezervo lėšų panaudojimą. Fondo lėšos būtų suskirstytos į dvi dalis: pagrindinė rezervo dalis, ne didesnė kaip 6 proc., ir rizikos valdymo dalis, rezervas, viršijantis 6 proc. Pastarąsias lėšas galėtų skirstyti VLK direktorius ir SAM ministras PSDF tarybos pritarimu.

Pagrindinę dalį galėtų skirstyti tik vyriausybė ypatingais atvejais.

Ketvirtas tikslas – atskirti VLK nuo SAM, kad ministras tik politinėmis priemonėmis, įstatymų numatyta tvarka galėtų kištis į lėšų skirstymą. VLK taptų vyriausybei pavaldžia institucija su penkiais teritoriniais padaliniais – teritorinėmis kasomis. Tačiau SRK nuomonė išsiskyrė su SAM. Ministerija siūlo dar labiau centralizuoti VLK, panaikinti teritorines ligonių kasas, atimti iš jų audito funkciją.

Per mažai lėšų ligų prevencijai

Studijuojant gautą iš SAM medžiagą, kaip kito per paskutinius metus finansavimas gydymo įstaigoms, ligoninėms ir poliklinikoms, matome, kad nuo 2000 metų 3-4 kartus išaugo didelių įstaigų finansavimas ir tik 1-2 kartus didėjo mažesnių rajono ligoninių ir poliklinikų finansavimas. Kai kuriuose rajonuose, pavyzdžiui Kupiškyje, Akmenėje, Skuode ligoninių biudžetai per tą laiką netgi sumažėjo! Jeigu nepriimsime įstatymo pataisų ir paliksime tokią pačią sistemą, gali atsitikti taip, kad po kelių metų nebus įmanoma išlaikyti rajono ligoninių. Akivaizdu, kad šis sisteminis įstatymas sveikatos sistemą padarytų skaidresnę, sąžiningesnę.

Be to, kaip minėjau anksčiau, pernelyg didelę įtaką PSD taryboje turi medikai ir pacientų organizacijos, ligoninių išlaikymui ir gydymui skiriama tendencingai daugiau lėšų negu sveikatingumui, ligų profilaktikai, prevencijai. Daugelyje šalių ligų prevencijai skiriama iki 5 proc. PSDF lėšų, mes skiriame vos 1 proc.

Mokslininkai skelbia absoliučiai žinomas tiesas – žmogaus sveikata nuo medikų priklauso daugiausia 15 proc., o 70 proc. lemia aplinka, mityba, gyvenimo būdas. Tam, kas tik 15 proc. lemia žmogaus sveikatą, skiriama didžioji dalis PSDF lėšų! Tai neteisinga. Sveikatos apsauga turi prasidėti ne susirgus, o gerokai prieš ligą.

Įstatymo iniciatorius Seimo Sveikatos reikalų komitetas patobulins Seimo grąžintą įstatymo projektą ir artimiausiu metu jį vėl teiks svarstyti Seimui.

Antanas Matulas yra Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas

Šaltinis: http://www.lrytas.lt/-13346665911333520348-a-matulas-sveikatos-apsauga-turi-prasid%C4%97ti-anks%C4%8Diau-nei-liga.htm

Pranešimus apie turizmo plėtrą Lietuvoje skaitė Ūkio ministerijos atstovė Lidija Bajorūnienė, Lietuvos kurortų asociacijos direktorė Jurgita Kazlauskienė, Lietuvos ambasados atstovai.

Po diskusijos ambasadoje  prie šakočiais papuoštų stalų svečiams buvo pasiūlyti lietuviški delikatesai.

Balandžio 12-14 dienomis Lietuvos turizmo įmonės dalyvavo tarptautinėje Azerbaidžano  turizmo mugėje AITF-2012. Šioje parodoje Nacionalinė SPA asociacija ir partneriai dalyvavo pagal projektą “SPA ir apsgyvendinimo paslaugų skatinimas tikslinėse eksporto rinkose”.

Antrąją parodos dieną Lietuvos stendą aplankė Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas (nuotraukoje). Pokalbyje su I.Alijevu Lietuvos ambasadorius Kęstutis Kudzmanas pažymėjo, kad šiemet Lietuva akcentuoja „sveikatingumo turizmo“ paslaugas.

Azerbaidžaniečiai yra pamėgę Lietuvos kurortus, sanatorijas, Druskininkus, Palangą, Trakus.

VTD duomenimis 2011 m. Lietuvoje apsilankė maždaug 320 tūkst. turistų iš Rusijos. Tai sudaro beveik penktadalį visų į Lietuvą iš užsienio atvykstančių svečių, todėl bendradarbiavimui su Rusijos žiniasklaidos ir turizmo paslaugų verslo atstovais skiriama daug dėmesio. Kovo 26–29 d. Lietuvoje viešėjusioms žurnalistėms pristatyti patraukliausi Lietuvos architektūriniai ir istoriniai traukos objektai, gamta, Lietuvos kultūros savitumas. Pažintinio turo metu viešnias lydėjo geriausi gidai, patraukliai pristatę Vilniaus ir Kauno senamiesčius, Europos geografinį centrą, Europos parką, Trakus, Užutrakio dvarą, istorinę šalies sostinę Kernavę. Siekiant atskleisti daugiasluoksnę mūsų tautos tapatybę, buvo aplankyti Lietuvos liaudies buities, Velnių ir M. K. Čiurlionio muziejai bei KGB kalėjimas, pasakojama apie šalies istorinę praeitį ir kovas dėl nepriklausomybės. Per vos kelias dienas trukusią viešnagę Lietuvoje žurnalistės skanavo ir tradicinio lietuviško maisto bei gėrimų, vertino viešbučių paslaugas ir maitinimą.

Žurnalistės gyrė šalies transporto sistemą, lankytus restoranus ir istorinius objektus, ypatingai gerai vertino apgyvendinimo infrastruktūrą Lietuvoje ir gidų pristatymus. „Gidų darbas viršijo bet kokius lūkesčius. Jie buvo labai malonūs, paslaugūs ir žinojo atsakymus į visus klausimus. Per viešnagę pavyko sužinoti daugybę svarbios, naudingos ir įdomios informacijos apie Lietuvą“, – sakė viena iš turo dalyvių, žurnalistė Jelena Voroževa.

Po 20 metų pertraukos atnaujinus tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir antro pagal dydį Rusijos miesto Sankt Peterburgo, tikimasi sulaukti dar didesnio turistų srauto iš Rusijos. Šis naujas maršrutas, viliamasi, bus aktualus ne tik verslininkams, bet ir žmonėms, į Lietuvą vykstantiems pailsėti, aplankyti artimųjų ar papramogauti.

Šaltinis: http://www.tourism.lt/aktualijos/detaliai.php?ID=3270

Sveikiname su Šv. Velykom ir tikimės, kad netrukus prabusiančiu pavasariu.

Rūpinkitės savo gera savijauta ir  nestokokite optimizmo!

Susiklosčius optimistiniam scenarijui, 2022 metais Lietuvos pajamos iš sveikatinimo turizmo  galėtų siekti 500 mln. litų, o metinis į šalį atvykstančių sveikatinimo turistų skaičius galėtų augti 15 proc., Ūkio ministerijos užsakymu parengtoje Lietuvos medicinos turizmo plėtros ir medicinos paslaugų eksporto skatinimo analizėje teigia bendrovė „Ernst & Young“. Tiesa, realistinis scenarijus kur kas kuklesnis. Pagal jį, 2022 metais Lietuva galėtų pritraukti 292 tūkst. sveikatinimo turistų ir uždirbti apie 284 mln. litų pajamų.

„Buvo prognozuojami optimistinis ir realistinis scenarijai, kurių išsipildymas priklausys nuo tam tikrų veiksmų įgyvendinimo. Prognozės yra pronozės, vizija dažniausiai būna orientuota į pajamų augimą“, – sakė Laura Paulauskienė, Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus vedėja. Jos teigimu, šalies institucijos kol kas neturi duomenų, kiek pajamų per metus šalis gauna iš sveikatinimo turizmo.

Maždaug 200 tūkst. litų atsiėjusioje „Ernst & Young“ analizėje akcentuojamas medicinos klasterio sukūrimas, nurodoma, kad 2013-2022 metais tam reikėtų skirti 6,7 mln. litų. „Šiais metais mes pradėjome darbus, inicijuojame tokio medicinos klasterio sukūrimą Lietuvoje. Bendradarbiaujame su verslu, įsteigta Lietuvos medicinos turizmo asociacija“, – vardijo L. Paulauskienė.

„Ernst & Young“ studijoje rekomenduojama 2013-2022 metais medicinos ir medicininio SPA paslaugų kokybės užtikrinimui ir didinimui skirti 15,3 mln. litų, infrastruktūros ir kompetencijų vystymui – 104 mln. litų, rinkodaros priemonėms – 34 mln. litų, pardavimo kanalų vystymui ir bendradarbiavimo skatinimui – 43 mln. litų.

Studijoje patariama trumpuoju (1-3 metų) laikotarpiu orientuotis į pacientus Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Lenkijoje Latvijoje, vidutiniu (3-6 metų) laikotarpiu – į pacientus Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje, ilguoju (6-10 metų) laikotarpiu – į pacientus JAV ir Skandinavijos, Tolimųjų Rytų šalyse. Užsieniečiai esą galėtų naudotis tiek Lietuvoje siūlomomis gydymo, tiek reabilitacijos procedūromis.

„Kalbant apie medicinos turizmo plėtrą, labai svarbu, kad paslaugos būtų kokybiškos. Mes kalbame apie užsienio šalių vartotojus, ypatingai Vakarų šalių turistus, kuriems svarbus tarptautinis kokybės pripažinimas, tarptautiniai standartai, sertifikatai. Kadangi jie pakankamai brangiai kainuoja, atnaujiname vieną Europos Sąjungos paramos priemonę, kuri suteiks galimybę privačioms įmonėms gauti finansavimą ir padengti dalį išlaidų, skirtų sertifikatams gauti“, – dėstė L. Paulauskienė.

Vis dėlto, jos teigimu, didesnes galimybes Lietuva turi sveikatinimo turizmo srityje: „Yra kurortai, kurie turi natūralių gamtinių išteklių: mineralinio vandens, gydomojo purvo, kuris sėkmingai naudojamas Druskininkuose, Birštone. Palangoje – Baltijos jūros vanduo ir jo pritaikymas gydymui, geoterminiai vandenys.“

Abejoja, ar bus naudos

Turizmo ekspertė Aušrinė Armaitienė portalui IQ.lt sakė, kad teoriškai Lietuva galėtų tapti medicinos, sveikatinimo turizmo šalimi, jeigu kartu intensyviai dirbs privatus sektorius ir valstybinės įstaigos, bus skirta pakankamai lėšų. Tačiau ji abejojo, ar šie ketinimai bus įgyvendinti praktiškai.

„Mūsiškiai, kai pradeda prognozuoti, dažnai neįvertina tradicijų. Lietuva kol kas nėra tradicinė medicinos turizmo šalis“, – pažymėjo A. Armaitienė.

Teoriniu požiūriu, anot specialistės, sprendimas labiausiai orientuotis į kaimyninių šalių rinkas yra teisingas. „Visada daugiausia turistų sulaukiama iš kaimyninių šalių. Tai, duok Dieve, kad jie būtų turtingi, galėtų čia atvažiuoti, išleisti pinigų, o paslaugas teikiantis sektorius galėtų klestėti“, – sakė A. Armaitienė.

Vis dėlto, pašnekovė abejojo, ar užsibrėžtus tikslus pavyks įgyvendinti. Mat Lietuvai dar reikia įeiti į medicinos, sveikatinimo turizmo rinką, tačiau kitos šalys taip pat nesnaudžia ir šioje rinkoje jau yra užsitarnavusios gerus vardus. Tarp tokių Europos šalių ji paminėjo Vokietiją, Austriją, Vengriją, kuri Europoje itin žinoma dėl teikiamų odontologijos paslaugų.

Medicinos ir sveikatinimo turizmo rinkoje, anot A. Armaitienės, daug nuveikusios ir Pietryčių Azijos šalys. Pavyzdžiui, Tailandas, kuris garsėja ne tik gerais specialistais, bet ir konkurencingomis paslaugų kainomis.

„Sunku pasakyti, ar Lietuva gali tapti dideliu žaidėju šioje rinkoje. Mūsų medicinos, sveikatinimo paslaugos gali būti tam tikros, kažkiek išskirtinės. Bet kad plūstų turistai dėl operacijų… Patys pagalvokit. Kažkada šnekėjome apie gamtinį turizmą, dabar metamės prie medicinos…“, – pastovių tikslų nebuvimą kritikavo A. Armaitienė.

Be to, ji pažymėjo, kad Lietuvoje vis dar populiarus mitas, kad šalį „išgelbės“ užsienio turistai: „Pagrindinį turistų srautą generuoja pati šalis. Aišku, džiaugiamės užsienio turistų skaičiumi, norime jų turėti. Bet neturėkime iliuzijų, kad jų bus be galo daug ir bus lengviau gyventi.“

Pradėjo klientų medžioklę

Tačiau Lietuvos sveikatos specialistai jau dairosi pacientų užsienyje. Kai kurios privačios ir valstybinės šalies gydymo įstaigos neseniai prisistatė Rusijos sostinėje Maskvoje vykusioje didelėje turizmo parodoje „Mitt 2012“.

„Parodoje turėjome vieną bendrą stendą, viską organizavo VšĮ „Versli Lietuva“. Į parodą važiavo daug privačių įstaigų, bendromis jėgomis pristatinėjome privačią mediciną, bet su privačia medicina dalyvavo ir Santariškių klinikos“, – pasakojo Jelena Slavinskienė, Baltijos–Amerikos klinikos pardavimų vadovė.

Ji pažymėjo, kad daugiausia dėmesio Lietuvos medicinos įstaigos parodoje sulaukė ne iš pačių pacientų, bet iš pacientų padedančių ieškoti tarpininkų – Rusijos medicinos klinikų, draudimo kompanijų.

„Northway“ medicinos centro projektų vadovė Vaiva Jakelytė sakė, kad prisistatyti Rusijos rinkai buvo išties naudinga: „Susidomėjimas buvo. Toliau susirašinėsime, dirbsime, pradėsime bendradarbiavimą. Aišku, reali nauda galbūt bus matoma po metų, į parodas reikės važiuoti dar ne vieną kartą. Nemanau, kad užtenka vieną kartą nuvažiuoti ir tikėtis, kad iškart sulauksime didelių pacientų srautų“.

Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ generalinio direktoriaus pavaduotas pardavimui ir rinkodarai Andrius Jonutis sakė, kad Maskvoje prisistatę Lietuvos medikai taikosi į viduriniąją Rusijos gyventojų klasę.

„Ernst & Young“ atliktos analizės duomenimis, Lietuvoje veikiančios ir sveikatos paslaugas eksportuojančios medicinos įstaigos per metus sulaukia vidutiniškai iki 1000 pacientų iš užsienio. IQ.lt kalbinti gydymo įstaigų atstovai teigė daugiausia klientų sulaukiantys iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, taip pat – iš Latvijos.

Rytų šalių pacientams esą patraukli Lietuvos medicinos paslaugų kokybė, galimybė jas gauti greitai, 3-4 kartus pigiau nei Vakarų Europoje. Kaip mūsų šalies privalumai įvardyta ir panaši kultūra bei galimybė susikalbėti rusiškai.

Atsiras medicininės vizos?

Lietuvos medicinos turizmo plėtros ir medicinos paslaugų eksporto skatinimo analizę atlikusi „Ernst & Young“ rekomendavo Lietuvai apsvarstyti galimybę pasinaudoti Vengrijos pavyzdžiu ir sukurti specialias medicinines vizas.

Medicininės vizos gavimo procedūros yra sutrumpintos ir palengvintos. Tokia viza leidžia pakartotinį atvykimą į šalį ir yra išduodama ne tik pacientui, bet ir jį lydinčiam asmeniui ar šeimos nariams.

Ūkio ministerijos atstovė L. Paulauskienė sakė, kad tokių vizų atsiradimas gali būti svarstomas ateityje, tačiau medicinos įstaigų atstovai teigė, kad tai nėra svarbiausias dalykas, paskatinsiantis medicinos, sveikatinimo turizmo plėtrą.

Anot „Kardiolitos“ generalinio direktoriaus pavaduotojo A. Jonučio, į Lietuvą gydytis atvykstantys užsieniečiai vizas gauna pagal Šengeno erdvėje galiojančią tvarką, o konsulatai ir ambasados išduodami jiems vizas elgiasi labai geranoriškai.

„Aišku, jeigu viza būtų išduodama tą pačią dieną, tai  būtų fantastika“, – sakė pašnekovas.

Šaltinis: http://iq.lt/ekonomika-ir-verslas/nauja-lietuvos-vizija-simtai-milijonu-litu-per-metus-is-sveikatos-turizmo-2/